imageedit_1_9006714865_3ca8dd72-b94f-4f4

Apie Įkūrėją

Batų namus įkūrė visoje Lietuvoje gerai žinomas avalynės kūrėjas Žanas Maslauskas 1996-aisiais.

Tapęs rankų darbo avalynės pionieriumi Lietuvoje, per 23 metus jis sukūrė keliolika rankų darbų avalynės kolekcijų ir įgyvendinęs daugybę savo asmeninių svajonių, jis sugebėjo drąsinti ir skatinti kurti bei priimti naujus iššūkius ir tuos, su kuriais susitikdavo savo gyvenimo kelyje. 

Lietuva atsisveikino su šiuo vos 44-erių sulaukusiu avalynės kūrėju 2019 m. rugpjūčio 30-ąją. 

Nuo vaikystės cukriniu diabetu sirgęs kūrėjas, su nepaprasta jėga ir stiprybe kovojo už kiekvieną savo gyvenimo dieną. Už tiesą. Už galimybę kurti. Už galimybę būti savimi. Už galimybę būti kitokiu. Galimybę būti laisvu. Džiaugtis nepaisant varginančio fizinio skausmo ir visa širdimi mylėti.​

Nesuskaičiuojamą daugybę sveikatos krizių Žanui visuomet padėdavo įveikti meilė šeimai – žmonai Jurgitai, sūnums Benui ir Hariui bei nepaprastas atsidavimas darbui. Jis sugebėdavo kurti net ir ligoninės palatoje, kurioje atsidurdavo po keletą kartų per metus. Net ir ten, tarp baltų sienų, į popierių atguldavo jo gražiausių batų eskizai.

Įveikti septyni infarktai, kelias dienas per savaitę atliekamos dializės Žano nestabdė. 

Kasryt žadintuvui nuskambėjus lygiai penktą, jis kildavo iš lovos ir kartu su vyresniuoju sūnumi Benu eidavo pasitikti naujos dienos į šalia namų, Kėdainių senamiestyje esančias savo sukurtas „Batų namų“ dirbtuves – kas gi kitas suskirstys ir paruoš visus dienos darbus 8 valandą dirbtuvės duris praversiantiems darbuotojams...

Šis žmogus kiekvieną dieną sugebėjo gyventi taip, lyg ji jam būtų paskutinė. Visą gyvenimą balansavo ant beprotiškos kraštutinumų ribos. Į didžiausias rizikas nėrė stačia galva. 

Net ir nerealiausios jo svajonės bei milžiniški tikslai netrukdavo virsti realybe dėl neeilinio atkaklumo ir darbštumo bei gebėjimo gyventi pašėlusiu tempu. 

Žanas niekada neturėjo žodžio „rytoj“. Jis niekada ir niekam neleisdavo atidėti jokių darbų. Viską reikėdavo padaryti šiandien. O dar geriau – vakar. 

Talentingas kūrėjas degė tokia aistra savo darbui ir meile gyvenimui bei tiems, kurie šalia, kad ši aistra jį visuomet net ir pačiais kritiškiausiais momentais išplėšdavo iš mirties nagų. Regis, taip turėjo būti ir šį kartą. Bet pasipriešinti aštuntajam infarktui jėgų nebeužteko...

Žanas žinojo savo likimą. Dar būdamas visai jaunas vos susipažinęs Jurgitai sakė, kad teks labai skubėti, nes reikia nuveikti labai daug. Ir išties nuveikė. 

Ne tik įkūrė Batų namų dirbtuves, sukūrė keliolika rankų darbo avalynės kolekcijų, bet ir spėjo visas savo amato ir verslo subtilybes perduoti sūnui Benui, o kūrybinį polėkį – sūnaus sužadėtinei Gintarei, kurie, kartu su Jurgita tęs jo pradėtus darbus. 

Šie jauni žmonės ir toliau dirbs taip, kaip Žanas juos išmokė. Ne mažiau talentingai. Ne mažiau atsidavusiai. Ne mažiau reikliai. Ne mažiau kūrybingai. 

Iš Žano tiesiog nebuvo galima išmokti kitaip. Nes jis pats buvo kitoks. ​